- kniauti
- kniáuti, -ja (-na), knióvė 1. intr. J kniaukti, miaukti. 2. tr. mušti, barti: Jis kniovė mane J.Avyž. Ką tu čia dabar kniáuji tuos mažus vaikus?! Klov. Tėvokui šito tiktai ir reikia – tuoj prigriebia tave, kniauja, kamantinėja J.Balt. | refl.: Tai kogi jie čion kniovėsi?! V.Piet. Kad knióvėsi, tai knióvėsi! Lš. Kniáusitės, kol katras verksit Vlkv. \ kniauti; atsikniauti; sukniauti
Dictionary of the Lithuanian Language.